EN
CH
ES
HI
AR
PT
RU
JP
DE
LT
FR
|
来自：
Kristina
|
写信
: 21-09-2011
|
将被发送
: 01-07-2015
|
Ką tik pasikalbėjusi su tavim telefonu ir padėjusi ragelį supratau, koks esi man svarbus. Kasdien laukiu to prakeikto mobiliojo skambučio, tikėdamasi, kad raudona elektroninio pašto vėliavėlė praneš, jog atėjo nauja žinutė, klausdama bendradarbių, ar kas nors man skambino, arba laukdama, kada kas nors iš mūsų bendrų draugų papasakos ką nors apie tave.
Mes taip retai matomės, bijodami, kad kas nors neatskleistų mūsų paslapties, juolab taip pasiutusiai gyvendami, visados skubėdami, daug dirbdami, beveik neturėdami laisvalaikio; neįsivaizduoju, kaip mes dar sugebam išlaikyt savo meilės istoriją.
Kaip mes dar sugebame atmint tas dienas, kai ištrūkę iš visų pančių ir likę vieni puolam viens kitam į glėbį ir be perstojo bučiuojamės, išsakome savo jausmus ir pagaliau visiškai atsipalaiduojame. Visa tai sušvelnina mano nerimą taip tavęs ilgintis. Galėčiau valandų valandas būti prilipusi prie telefono, jei nežinočiau, jog esi laimingas savo namuose, apsuptas šeimos, nors, viliuosi, kurdamas planus, kaip mums paslapčia susitikus.
Mielasis, nežinau, kaip ilgai visa tai tęsis. Tai beprotybė ir mes abu tai puikiai žinom, bet gyvenimas mums duoda tiek mažai laimės akimirkų, kad aš atsisakau prarasti tave.
Iš nevilties rašau tau šiuos žodžius, tikėdama, kad ateity mes būsime kartu...
Labai tave myliu Andriuk myliu :)
Tavo Kristina :p
P.S rasau 2011-09-21 23:45
Mes taip retai matomės, bijodami, kad kas nors neatskleistų mūsų paslapties, juolab taip pasiutusiai gyvendami, visados skubėdami, daug dirbdami, beveik neturėdami laisvalaikio; neįsivaizduoju, kaip mes dar sugebam išlaikyt savo meilės istoriją.
Kaip mes dar sugebame atmint tas dienas, kai ištrūkę iš visų pančių ir likę vieni puolam viens kitam į glėbį ir be perstojo bučiuojamės, išsakome savo jausmus ir pagaliau visiškai atsipalaiduojame. Visa tai sušvelnina mano nerimą taip tavęs ilgintis. Galėčiau valandų valandas būti prilipusi prie telefono, jei nežinočiau, jog esi laimingas savo namuose, apsuptas šeimos, nors, viliuosi, kurdamas planus, kaip mums paslapčia susitikus.
Mielasis, nežinau, kaip ilgai visa tai tęsis. Tai beprotybė ir mes abu tai puikiai žinom, bet gyvenimas mums duoda tiek mažai laimės akimirkų, kad aš atsisakau prarasti tave.
Iš nevilties rašau tau šiuos žodžius, tikėdama, kad ateity mes būsime kartu...
Labai tave myliu Andriuk myliu :)
Tavo Kristina :p
P.S rasau 2011-09-21 23:45
|
|
分享
:
|
|
