Liaaaaaaaaaabaz mazuli
Mano vardas Liukaz. Sulaukiau 66 metų. Bet kai kurie Debilai manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu buti pedofilas. Kiti Asilai sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik Kiaulystė. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip Borisas, imu staugti kaip Rebe ir pasislepiu Tualete. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi Subinėj! Nes mano tėvai yra vistos. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus sau, yra visiški protiskai atsilike degradave gaidziai. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra per sunkus. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad DJ mindaugas yra tikras Karvė, as dainuoju blogiau negu Perlas arba Mija, o o mano muzikos mokytoja - apskritai ziurke. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek Borisas, nes per pamokas Šiku, o per pertraukas Bezdu. Mokykloje aš jaučiuosi kaip Klozete, o namuose tupiu kamputyje kaip Kirminas. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai Sklerozė. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo Kakalai tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik Vėdarai. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet Tavyje? Pažadu, kad tada būčiau sveikas kaip Borisas, ramus kaip Lyginimo lenta ir išmintingas kaip Gaidys. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra Jodas, o kita pusė - Protoplazma, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 5 litų. Mielas Seneli, nebūk Gaidys, išpildyk mano prašymą!


tavo mylimas Lukutis