Labas mama! Čia aš - Karolina. Kai rašau man trylika, o tavo realybėje man jau aštuoniolika. Esu pilnametė, turbūt sukėliau daug galvos skausmo kai man buvo 14-16 metų. Bet tikiuosi tu sutvarkei viską taip kad visiems būtų tik geriau. Patikėk, aš turbūt net nežinojau ką darau. O dabar rašau šį laišką kai mane vos įkalbėjo Gintarė prisėsti prie kompiuterio, bet dabar manau kad ši idėja nusiųsti laišką į ateitį yra gera. Nes vis dėl to būtų įdomu paskaityti kas buvo praeityje. Tiesą sakant neturiu ką pasakyti kas vyksta dabar. Artėjo nauji mokslo metai, laimė tau - mažiau galvos skausmo kai tik mes atsikeliame, bet mums nelabai taip linksma, nes nebemiegam kiek anksčiau miegodavom. Bet vis dėl to, juk mokslai viso gyvenimo pagrindas. Kaip pasiklosi taip ir išmiegosi. Ir tikiuosi tu gerai pasiklojai, tikiuosi nebėra tų didelių problemų kurias išspręsti būdavo sunkiau nei ... net nežinau, tiesiog kurios užstodavo visas kitas problemas ir dėl tos vienos problemos būdavo labai sunku išspręsti kitas. Tikiuosi dabar tu esi laiminga, nors ir nebėra tiek darbų kiek būdavo anksčiau, bet vis tiek džiaugiesi, kad viskas susiklostė taip kaip yra. Nesigailėk praeities veiksmų, nes turbūt tai vėliau padarė gera tau. O jeigu ir nepadarė, tikiuosi padarė kitam žmogui kuris tau svarbus. Linkiu, kad darytum tai kas padarytų gera tau. Juk visgi mes esame sau pirmoj vietoj. Linkiu, kad darytum tai ką užsibrėžei, juk tai darai dėl svajonių o maži darbai veda į svajonių išsipildymą, tad linkiu pradėti nuo mažiausių darbų ir užbaigti svajonės išpildymu. Tikiuosi šis laiškas įkvėpė tave padaryti tai ko nedarei, nes visada sakydavai "Nuo rytojaus tikrai pradėsiu" ir niekada neateidavo tas rytojus. Bet jeigu neįkvėpė tai nieko tokio, bet linkiu pradėti kol nevėlu. Ir niekada nebūna per vėlu! Iki pasimatymo. Myliu.