Sveika,

keista siandien diena. Dar keistesnis buvo savaitgalis.

Visu pirma - apie Simpatija. Labai gali buti, kad grazus flirtas baigesi. Na, gal labiau tiesiog labai gali buti, kad grizome tik prie grazaus flirto. Man rodos ikvepiau Simpatija prisiminti, kokia grazi ir verta visko visko pasaulyje yra jo zmona. Facebook wall photo ir tyla tai iliustruoja.

Tiesa, penktadienis prasidejo nuo to, kad buvau pasiryzusi (?) itin romantiskam ir spontaniskam poelgiui. Deja jo nebuvo namie. Gal visgi yra "a la likimas"? Jei taip netycia, brangioji, jau pamirsai tai stovejai po vaikino langais su mintim ibegau - pabuciavau - isbegau. Ech...bet jo nebuvo namie. Ir gerai, Ne del to, kad nesmagu iskresti toki akibroksta zmogui, kuris iesko, kokia zmonos nuotrauka uzdeti ant wall, bet...nes parodyti pliupsni emociju tam, kuris neturi panasios kibirksties butu apmaudu. Gal dar kada nors.

Dar apie siandien. Jau pora savaiciu jauciuosi tarsi nuolat noreciau miego / kiek sirguliuociau / viskas vyktu kaip po vandeniu. Galvojau, kad tikrai siguliuoju. Pasirodo ne - trumpas parukymas su Simpatija grazino state of mind i iprastine (daugiau - maziau) bukle. Pasirodo dvi savaites kazkas buvo pumpuojama man i krauja (chemija) sukelta emociju. Dar niekad nebuvau taip aiskiai supazindinta su zmogaus fizioliginemis galimybemis, kai emocine bukle daro itaka fizinei savijautai. Jokiu galimybiu susikaupti, nedrebeti ir sugebeti racionaliai elgtis. Pasirodo dvi savaites buvau ganetinai stipriai isimylejus :) grazu :) labai dziaugiuosi siuo potyriu.

Tiesa, komplimentas Simpatijai uz sugebejima labai subtiliai ir neizeidziant leisti suprast, kad, mergaite, ramiau, nusileisk ant zemes ir neeikvok pernelyg daug energijos, kur to visai nereikia. Ka gi, suveike. Ir ne del to, kad taip nusprendziau, lygiai kaip be pamastymu buvo uzeje, lygiai taip ir nurimo. Kaip bangai nusiritus. Be jokio valingo apsisprendimo, kad nu blin, bicas ne tas, ne toks, ne del to paties, o labai ramiai ir paprastai, kazkur giliai is vidaus - be pasipriesinimo ir be proto galimybiu itakoti savijauta. Juros aforizmas cia labai tinka. Laukiu naujos bangos. Tik sikart zinau, kad ji vel nusiris ir, tikiuosi, mokesiu reaguot. Atsipalaidavau Simpatijos atzvilgiu. Mes nuveiksime (galbut) dar kazka grazaus, bet be priestaringu ir nesamoningu iliuziju. Relax girl :)

Visa savaitgalio patirtis koncentravosi ties kai kuo kitu. Susitikau su Vedle :) dukau :) siaubingai dukau - buvau laisva kaip vejas, savo - visu - mano - jusu, o pasauli :) Visu pirma buvo berniukas Kostas. Simpatiskas ir jaunas - jei ne Vedle, turbut buciau su juo isejus ta vakar :) bet ji susirinko mane besibuciuojancia su jaunaja simpatija, ka tik islaikiusia anglu egzamina savo, tiketina, pirmojoje sesijoje. Buvo toks mielas ir nekaltas bei simpatiskas berniukas. Jausmas zavingas :) Na, siuo aspektu nustebinau save, nes (i) traukiu jaunus berniukus (gal but del to, kad didziaja vakaro tame klube dali buciavausi viesai su Vedle, kas buvo itin crazy and entertaining poelgis / -iai). Kazkaip jauciu, kad ilgam isiminiau momenta, kai svelniai nubraukiu plaukus jaunajam berniukui nuo kaktos ir su mintim, tu so jaunas ir simpatiskas ir nekaltas, leidziuosi pabuciuojama. Jis man paliko ir miela prisiminima, kuriam leisiui nusiplauti naturaliai - markeriu piesta veiduka ant rankos. Darausi / visada buvau sentimentali, so, tegul lieka nors kelioms dienoms :) kol isbluks. (ii) pasirodo galiu eit is proto ir elgtis pavojingai neatsizvelgdama i galimas pasekmes - juk man bendraujant lupomis su berniuku The Husband, tiketina, buvo netoliese. Buvo dzin. Ka tai galetu - turetu reiksti?

Kazkaip gaila - jauciuosi praradusi the Simpatija. Ir net nezinau kodel konkreciai, todel atrodo, kad pries mano nora. Mazas apmaudelis. Na, ziuresim. Puikiai suprantu jo meile zmonai, todel jei ir inspiravau ji atsigrezti ir prisiminti jos stebukla - nenuvilia tai, kad, akivaizdziai, Simpatija turi sazine ir pamatines vertybes. Tai yra sveikintina ir nesa geri pasauliui. Saunuolis :)

Dabar pabandysiu pakalbeti apie pagrindini nusvitima, patirta si savaitgali ir suvokta siandien.

Epic friend. Ohoho, net negalvojau, kad jis so EPIC. Penktadienis. Epizodai: pamenu tik du: (i) man ir Vedlei sokant - buciuojantis - kvailiojant atsimenu jo veida arti, su prasymu pakartoti :) selmis; (ii) kaip vesulas, staiga, numeta mano jaunaji berniuka nuo manes, lupose tekstas su kazkuo panasiu - si panele ne tavo nosiai :) so fucking sweet. Kodel? kodel jis taip pasielge? O kas jam? Kodel? Juk konsultuoja mane mano pamastymuose, kodel as su Simpatija veikiu viena ar kita, noriu nuveikt dar kazka kita, zodziu - buna neutralus, tiesiog bando uzduoti teisingus klausimus, atsakymai i kuriuos man leistu kazka paciai suzinoti apie save. Zodziu buna awsome. Ir staiga - dink, ji ne tavo nosiai :) how come? Cia pirmas esminis epizodas. Tada jis dingo, kur buvo neisivaizfuoju, grizo veliau uz mane, tai reiskia, kad jau po sesiu ryto. Kur buvo neisduoda. Kabino panas :)

Epizodas nr. two. Cia is anksciau - mano treciadieninio gimtadienio meksikieciuose. Dingom, kaip visada, kartu iki McDonaldo. Kazka kalbejom. As vel, kaip visada apie savo nesamones, Simpatija ir pan. Ir kazkaip perejom prie temos apie mus, sikart net ne mano iniciatyva :) Isgirau minti, kazka panasaus i: galvojau apie mus, kaip varianta kartu, bet Epic Friend isvada buvo, kad tai neigyvendinama pilna apimtimi, nes jis negaletu buti toks nuolat skrendantis ir ieskantis ir ant bangos, o juo labiau nesugebetu suteikti man to nuolatinio skrydzio jausmo, tad anksciau ar veliau as nusivilciau ir keliauciau toliau. Manau, kad sikart jo mastyme yra maza spraga, susijusi su tuo, kad tiesiog buti, TIESIOG BUTI man maloniausia butent su juo. Net nezinau kodel, kazkos nepaaiskinamai keistas komfortas, kuri patiriu tik su Epic Friend ir jis turi potenciala egzistuoti nuolat. Man taip atrodo dabar. Aisku, nera nieko, uz ka galetum garantuoti.

Ir is viso, bicas, mes is esmes uzaugom zmonemis, kuriais siandien esame, kartu. Man labai artimu zmogumi tamstele tapai, po truputi, bet nuosekliai. Ir as tai vertinu labiausiai pasaulyje. Vienintelis, kuriam galeciau IS TIESU atskleisti VISKA apie save, ir is tiesu BUNU KARTU, kai bunu su tavim. Ilgas ir vingiuotas kelias atvede prie to, bet rezultatas butent sis.

Epizodas nr. 3. Visas sestadienis. Bendravimas, tokia miela ir iki kaulu zinoma ironija del mano vaiksciojimo pusnuogei po savaitgalio namus, kiurksojimas bukai prie teliko. Pastabos apie viska ir nieka. So, sestadienis. Epic Friend Girl got away to buy some shoes. Vaikinas liko. Nes tinginys, nes kam kur nors eit, jei siandien sestadienis, nes ...viskas taip pazistama ir paprasta :) Gerai, kad buvo Vedle, kuri ne tik pagamino visiems pusrycius, bet ir isgelbejo musu kiurksanti sestadieni. Tadien buvome supazindinti su Uzupiu. Pradziai meksikieciai, pina colados (ai, tiesa, gerem nuolat ir as manau daugiausiai, bet, argi tai ka nors keicia?) Sereikiskes, vel mano Simpatijos ir bendrai polekio paiesku klausimai. Tada pamazu link Uzupio, Vedle mums suteike proga patirti mazo pazinimo jausma, kuris taip retai teaplanko, ypac vetu ir miesto atzvilgiu, kad ilgam man liks kaip nuotykis. Taigi sestadienis - nukeliavom iki angelo, simbolinio - tradicinio ikiuko. Ieskojom, kur nusest pavalgyti, nes Vedlys ir Epic buvo isalke. Laimejau saskiu zaidima pries tamstele (kreipinys akivaizdziai demonstruoja, kad sis laiskas yra skirtas man paciai lygiai tiek pat, tiek ir tau) ir, tiesa, dar veliau laimejau dartus. Labai savimi didziuojuosi - kazkodel man nuolat atrodo, kad turiu tau priminti,jog galiu ivairius intelektinius - sportinius zaidimus kartais laimeti net ir pries tave. :) kazkaip sieju tai su manes vertinimu kaip asmenybes tavo akyse. Dar vienas svarbus epizodas is buvimo toje kavineje (whatever kaip ta maisto vieta pavadinciau) - bendraujant nuolat kreipeisi i mane, net ir tada, kai kalbejai su Vedle. Isimine ir pasakojimas aie fonetikos knyga, tarsi kazkas savotiskai intymaus, siejes tik tave ir tavo teti, su kuriuo rysys, nors buvo keistas, bet praturtinantis. Ir buvau lieciama, kiekvieno sakomo sakinio dalis buvo prisilietimas, keistai svelnus, instinktyvus, bet pastebimas ir truputi jungiantis, kad tai tu ir as dabar cia kazkuo dalinames. Aisku, kai bandai, taip kaip as, viskame kame pastebeti ypatingus prisilietimus nera taip jau sudetinga.

Tada keliavome i kapinaites. Keistai grazias, nors ir susijusias su isisaknijusia netolerancija lenkams. Visgi ten buvo keistai grazu. Kazkoks skulpturos, senoves, mirusiu zmoniu vilciu, keistai i mus zvelgianciu angelu derinys. Ir toks samoningo kapiniu apleidimo laipsnis ten ziauriai tinka. Mirtis keistai nuteikia, nori - nenori siek tiek susikaupi. Atsimenu momenta, kai isvydau, jog apacioje teka upe. Keistai grazi vieta su savo sventaisiais, kuriems, toks ispudis, veliau buvo padovanoti sparnai, tokiu budu juos priskiriant angelams. Ir tas nuolatinis buvimo kartu jausmas. Gal del jo as bent para per savaite gyvenu tavo draugijoje. Ir tas keistai neatsibostantis keliavimo kartu interesas. Man tai stebuklas, apie kuri nesusimastoma, kasdienybeje, na gerai, savaitgalybeje. Del kurio as galiu kontoroj penkias dienas atart, nes turiu plana, kuris visada toks pats - nuveikt kanors su Epic Friend. Zinau, mintys sokineja, bet cia juk laiskas sau - ne tau :) tad sorry, bet neskaitysiu kokia tvarka mintis destau.

Toliau musu kelias vede su Vedles draugais i vieta uz uzupio gimnazijos. Man ji buvo nauja. Na, kazkos pusbokstis, ir wtf? kodel cia toks keistai ispudingas miesto veidas. Gal itakos tam turejo laiko aspektas - tai buvo ilgas ir grazus saulelydis. Uzlipom kai buvo sviesu ir isejome jau visiskoje tamsoje. Neatsimenu, ar aptareme ten ka is mano nesamoniu - tipiniu temu, bet pypkes rukymo procesa paivairino - itin, keistas zodis - ROMANTISKAS pasibuvimas. Romantika mums siaip jau uzdraustas jausmas. Bet tada jis buvo, Gal tai, kad esi uzdraustas (tiek romantikos jausmas, tiek tu pats kaip zmogus) taip ir traukia? Nezinau... Ziuresim.

Siuo metu siame laiske esu parasiusi apie 12.000 zenklu, tad nezinau, ar sugebesiu issakyti viska, ka ketinau. Just ispejimas - keliaujam toliau.

Vienu metu buvo baisu, kad nukrisi. Pernelyg arti krasto nusprendei pasiblaskyti. Dar vienas pojutis, kuris turejo buti paskatintas tiesiog rupescio draugu, bet instinktyvus noras neleisti nukristi nebuvo susijes vien su draugisku rupesciu. Ok, kelaujam toliau, prie to, ka ketinu cia pasakyti.

Tada mus istiko Apuokas, kuriame as sokau viena, nes tai ne vieta, kur deretu sokti, bet juk grojo entersandman, smells like a teen spirit (kuri tu netgi zinojai) ir london calling. Kodel tureciau nesokt? Laimejau dartus :) tai yra keista - gal tikrai buvai pernelyg isgeres visa ta laika? ir pagaliau epizodas Nr. 4 - kokiu budu mes atsidureme kazkokiam tarpuvarty besibuciuojantys? Tai totali rizika, kad pavyzdziui bendrastudijis "A" iseis parukyti i savo kiema ir mus pamatys? Nu, ok, rizika what ever. Bet kaip ir kodel mes is viso sugebejom pasibuciuoti? As suprantu, kad lyginant su faktu, kad occasionally mes mylimes / tenkinam tavo poreiki atsitiktiniam seksui palyginus yra xnia, bet klausimas - jei viskas, ka mes nuveikiame as friends with benefits yra skirta vien akimirkos geismui numalsinti, ir suprantant, kad bucinys cia ir dabar to, kazko, ko tu / visi vyrai (pats mane taip mokei) siekia yra neprieinama, ypac zinant, kad namie yra tavo mergaite, todel sio vakaro tesinys vedantis prie anksciau minetu dalyku neimanomas, tuomet why? Dar vienas tipinis mano klausimas - kodel mes buciavomes? Too relaxed? Anksciau niekada, kad ir kiek prigerdavom kartu mieste, niekada nesibuciavom, ypac pusiau atvirose vietose. Kuo sis kartas buvo kitoks?

Tu man sakei, kad tendencingai dirbai trejus metus, siekdamas mane nusitempti i lova. Man tai buvo netiketa - as atsimenu kuo ir kaip prasidejo sis "antrasis musu miegojimo kartu" etapas. Bet nuo pat pradziu jis buvo stricly clear - tu nori sekso ne su savo moterimi, grynai is pure gyvenimo ivairoves paskatu ir as esu saugiausias asmuo tam, nes mes draugai ir is esmes negalim, abu negalim, leisti kam nors apie tai zinoti. Ai, ir dar prisiminiau, kaip itin itaigia intonacija man primeni, kad "tai yra musu dalykas ir tik musu"? Ka tai turejo reiksti? Kad as per daug visiems paskoju? TAI zinom tik mes ir mano brolis, kuris tik apytiksliai suvokia, kad kazkas turbut panasaus tarp musu vyksta. So what? Jis mano brolis, kuris niekada neisduos manes. Manau, kad jautei, jog as galiu prasitart vakaro Vedlei :) Ir bijojai to - kodel? Zinau, kad nepritarsi ir butent todel jai nieko nepasakiau, bet manau, kad ja irgi galima pasitiketi. Tiekto, mintis buvo apie tai, kad tau itaigiai primenant, kad TAI tik musu dalykas (ir ka, po velniu, tai turetu reiksti?) mano paprastai paklusnios motorines funkcijos tiesiog nesulaikomai klijavosi prie taves. P.S. Buciuotis su tavimi tada buvo tarsi laizyti medu nuo itin gerai isgalasto peilio - turbut susiziesiu, bet nepagydoma neturetu buti, todel velniop - kiss me again. Buvo turbut is sono ziurint ne itin estetiska ir ganetinai nuvalkiota akimirka, bet tada as buciau sutikus likti siam pavogtam bucini ever, tiesiog del jausmo, kuris atejo su juo. Ir zavingumas siame poelgyje paremtas ne tuo, kad nuodeme, kad negalima, kad didelis adrenalino pliupsnis visada taip paveikia smegenis, bet grozis ir momento zavesys buvo tai, kad is tiesu buciavausi butent su TAVIM. Su bicu, kuris zino mane daugiausiai pasaulyje, galbut net arti to, kiek as pati suvokiu apie save. Zinau - egocentrizmas auksciausio lygio - me me me me. :) Bet mes visi juk esame apie our selves, so it is pateisinama (kaip angliskai pateisinama?).

Taigi visas sis mano pasakojimas sau pagal pirmini plana turetu vesti prie dvieju labai svarbiu suvokimo / atradimo momentu:

(i) As MYLIU savo Epic Friend. Ir sikart tai nera staigus ir nepaasiskinamas bei trumpalaikio impulso paskatintas emocinis polekis. As tave pazistu 10 fucking metu, na, gerai, beveik desimt. Bus desimt, kai gausiu si laiska. Mes perejom per pakankamai daug situaciju. Kartais pamastau, kodel nepavyko pirmaji karta? As buvau vaikas, tu buvai - naujas man zmogus ir mano vaikiskumas nesuteike mums progos kartu uzaugt. Didziuojuosi ir dziaugiuosi savimi, kad issaugojau musu bendravima, esu dekinga ir didziuojuosi tavimi, kad turejai nepaaiskinamos tolerancijos visus siuos metus mano norui su tavimi bendrauti. Tiesa,o kodel? Dar vienas kodel, nes pagal normaliu zmoniu modeli turejai manes vengti ir leisti pamazu rysiui nutrukti. Visgi as tave isdaviau, palikau, atstumiau. Evil person. What ever - dabar apie tai, kad siandien as turejau keisciausia akiu atverimo momenta ever - man atrodo, kad as supratau, kad man atrodos, bent jau siandie, as tave MYLIU. Maza to - netgi yra ir tas laikinas (paprastai) iki meiles egzistuojantis emocinis rysys, vadinamas isimylejimu. Ir jei kam nors pasirodytu, kad as painioju savo busena siu dvieju absoliuciai skirtingu emociju atzvilgiu, atkreipiu demesi - pamasciau ir vis tiek manau, kad siuo atvehu, bent jau siandien man tai rodosi - as MYLIU ir esu ISIMYLEJUSI savo Epic Friend. Tai zmogus, su kuriuo galiu selti ir DZIAUGTIS, kalbeti ir MEGAUTIS, myletis ir JAUSTI, klausti ir PAZINTI, vegetuoti ir BUTI, padeti ir NESITIKETI, atleisti ir NEPRIMINTI, tiketis ir PALEISTI, isimyleti ir MYLETI. Ar gali buti taip neitiketinai, ypac man paciai, kad galeciau pasilikti ir LIKTI IS TIESU? Ir nenoreti nieko daugiau / kitokio / nezinomo? Gal siuo atveju zinojimas laimi ir is tiesu pakeicia nezinoma bei nora vis kazkam naujo? Gal yra paaiskinimas, kodel man taip reikia PABUTI butent su tavimi?

(ii) Ooooo, dabar bus drasus pareiskimas. Siandienos izvalga no. 2. Man rodos, tiksliau, bent jau siandien esu tikra - my Epic Friend MYLI mane :) Drasus pareiskimas. Bet paziurekime i, tarkime objektyvius, faktus: 1) jis kazkada tikrai jaute man daugiau nei draugyste (tikra draugyste, beja, mano nuomone yra labai daug), nes mes buvom pora giliais 2002 metais (isivaizduoji kaip seniai); 2) mes occasionally mylimes (zinau, fiziologinis faktorius, bet visgi, kiek zinau, tu nemiegi su bet kuo), o tai apima ir fizini artuma, nors ir laikina, kuris duoda per galva; 3) mes galim kartu tyleti ir vistiek nejausti jokio diskomforto; 4) kalbames apie viska, gal tiksliau as tau sakau viska :), bet sis faktorius yra svarbus del to, kad tau, pasirodo, svarbus musu pokalbiai apie my bullshit, zinau ta is retu uzuominu (pvz, fraze, cituoju "bet tai bl tik su tavim as kalbu apie panasius gyvenimo aspektus", ok, gal tai nera tiksli citata, bet esme butent tokia) `;) 5) musu "nemastymo apie nieka" veikla daugiau maziau sutampa - ziurim korejietiskus filmus ir zaidziam zaidimukus (tu - internete, as - mobiliake); 6) vienas svarbesniu - penktadienio vakara as sulaukiu tavo pasiulymo ka nors nuveikti, vadinasi as taves nevarginu savo buvimu salia; 7) pastarasis man ispudi palikes bajeris - mano jaunojo kolegos numetimas nuo manes itin nebudingu ir kategorisku budu - tai islieka racionaliai nepaaiskinamas tavo veiksmas; 8) bucinys - zinant, kad bent jau siandien prie lengvo sekso tai neveda - tiesiog, nes akimirka yra skirta butent tokiai artumo apraiskai; 9) labai svarbus - kad ir ka veikiam / neveikiam kartu mes neuzknisam ir nepavargstam vienas nuo kito; 10) turetu buti esminis :) bet bus tiesiog, nes tavo akys, prisilietimai, zvilgsnis (tas pats kaip akys - jau kartojuosi), buvimas, atvirumas ir beabejo daugybe metu kupini kasdienybes ir spontanisku poelgiu rodo, kad nori to tu ar ne, zinai ar nelabai, pripazisti ar neigi, suvokdamas ir samoningai / nesamoningai ignoruodamas, bet tu zinai, jauti, negali paneigti to, kad MYLI MANE.

gal dabar noretum ne objektyviu faktu? Grynai mano subjektyviu pastebejimu (kaip ir visas sis laiskas) tavo atzvilgiu. Pirma, as tau grazi :) ir man tu grazus, nes (atsizvelgiant i tai, kad paprastai mes bendraujame savaitgaliais) tavo veidas apauga durianciais vyriskumo ir testoteronu itakotais elementais. Man tu labai grazus nesiskutes dvi dienas. As tau grazi, nes... nezinau, nepasenau dar :D o, prisiminiau, as skaniai kvepiu ir mano oda labai svelni :) zodziu, as zinau, kad tau patinka mano pankiskos nesamones, kurios tau niekada nebuvo budingos; antra, as atitinku tavo idealios moters kvalifikacinius reikalavimus: nepisu proto (cia pats svarbiausias), turiu smegenis, kuriomis sugebu naudotis ir turiu vidinio polekio ir nuotykiu troskima, kuris gali nuvesti i pasaulio krasta. Trecia - bendravimas nera vienpusis "mokinio ir mokytojo", mes mastom panasiai - tai svarbu.

Tai stai :) rodos issakiau, ka galejau sivakar. Aisku nepasakyti dalykai islieka giliausiai ir isimena labiausiai. Visgi, atsizvelgiant i tai, kad laiskas kuris buvo skirtas man eme ir pamazu pavirto laisku tau, ir visgi nezinodama, ar kada nors tau ji parodysiu, noriu pasakyti viena, siandienos perspektyvoje atrodanti esmini, dalyka - kad ir kaip gyvenimiskai ironiska ir nepateisinama tai bebutu - as siandien dristu teigti, kad AS TAVE MYLIU ir TU MYLI MANE. Be jokiu nesamoniu, parkiu, suvokimo, kad viskas laikina, tiesiog tai, ko zmones iesko visa gyvenima, siandien yra tavo ir mano. Laikinai amzina. Niekieno zemeje, niekam nepriklausoma, nevaldoma, neitakojama, nepaaiskinama, niekur nevedant ir nesukeliant jokiu pasekmiu, neprisidedant prie pridetines vertes valstybei kurimo ir tikriausiai paliekant gyvenimui nuspresti, kaip pasielgti su siuo nors ir tikru, bet itin jautriu realybei dariniu. Tiesiog tikra. Galbut realiai neiiyvendinama iprastinemis salygomis. Bet siandien tai TIKRA.

Ar bus momentas, kai abu vienu metu isvysime tai, kas yra, kaip tu sakai, tik MUSU per ta pacia prizme, tuo paciu aspektu, vedini tu paciu paskatu ir prieisime tu paciu isvadu? Ar tai nutiks tik seneliu namuose, tau kenciant nuo prostatos sutrikimu, o man laukiant kokio nors vital organo transplanacijos?

Sikart jauciu nenumaldoma poreiki paviesinti savo laiska sau / tau. Vel egocentrizmas?