Labas, drauge!
Iš tikrųjų nežinau, kodėl būtent ši data. Ir nežinau kur tu gyveni.. Tikiu, kad esi laiminga ir džiaugiesi savo mokymo krypties pasirinkimu, aplinka bei draugais. Tikriausiai spėlioji, kas čia per laiškas (viliuos, kad vis dėl to jį gavai!). Norėčiau prisistatyti - čia aš, Goda. Ar dar pameni mane, mūsų nerūpestingas dienas? :) Tą nuostabią išgyventą vaikystę? Dabar 2012/12/30. Tuoj Naujieji metai, einame į 10kl. Kiek rūpesčių, streso dėl mokslo, bereikalingo šurmulio dėl pažymių, o gal reikalingo? Ar pasiteisino mūsų nuogąstavimai dėl universitetų? Kažin, ar čia bus sunkiau nei mokykloje. O ir gyvent jau teks savarankiškai, nepriklausomai. Atsiras mūsų trokštama laisvė (na, čia gal labiau tik mano didžiausia svajonė..). Beje, tikiuos nepasirinkai dailės?? :D Okeyyyyy, būk laiminga, kad ir ką pasirinktum. Tikiuos neužmigo mūsų draugystė, nors gal keliai ir išsiskyrė.. Ar dar prisimeni mūsų sąsiuvinį? Jeigu turi jį, atsiversk :) Manau, grįš tie legendiniai prisiminimai ir įspūdžiai. Žinok, kad niekada tavęs nepamiršiu ir tu visada būsi dalelė mano širdies. Parašyk man, paskambink, manau, kad abi norėsim išgirst viena kitos balsą, susitikti. Dabar vis mąstom apie tą tolesnį gyvenimą, ateitį, bet tik pačios ją ir galim susikurti. Linkiu kibti į gyvenimą visomis išgalėmis ir būti laimingoms! Myliu Tave ir sėkmės <3
P.S. Gal domina dabartinė situacija? Neseniai buvo Kalėdos, gavai milžinišką ragelį \'plytą\', aš džiaugiuos savo senuoju HTC. Klasės grupėj visi stresuoja dėl biologijos pažymio, abi didžiuojames dėl Litexpo parodos ir TJA, į JLA beveik nebeinam, tu tobulini savo piešimo įgūdžius, aš mokausi italų ir koncentruojuosi į humanitarinę sritį, užvakar buvome Protmūšį su šauniaisiais mūsų draugais, buvom patys mažiausi..