Tikriausiai dabar turėtum pūsti nuo gimtadienio torto 28 žvakes?(Banalu) Neee...Tau tas nebūdinga.Greičiausiai esi kur nors tolimoje Australijoje kartu su kengūromis ir vietiniais aborigenais (nors naivu tikėtis, kad ši mažytė pirmykštes gyvenimo tradicijas puoselėjanti civilizacija neprarado savo šaknų ir laikosi senojo gyvenimo būdo)arba klaidžioji kur nors rausvuose Marso smėlynuose...oi atsiprašau...nebe smėlynuose,sausros nualintose dykumose ar krateriuose,kaip prieš aštuonerius metus,rodos visai neseniai,o novatoriško ateities miesto platybėse,žmonių sausakimšose alėjose.Kaip naivu ir vaikiška.Todėl gražu. Žinau...Jau daug sykių lėktuvu išraižei naktinį Paryžiaus dangų...Taip...tada tu sugėrei visą deimanto dulkėmis ir rojaus žvaigždžių luženomis nusėtą miesto šviesą bei oriai vaikštinėjai amžinose Monmartro gatvėse.O gal tiesiog ramiai geri mėgstamą kavą su pienu levandomis kvepiančiuose namuose, su dideliais langais,kad galėtum netrukdoma stebėti žaibus...Ir lietų "Į mano gyvenimą atplaukia debesys, ne tam kad atneštų lietų ar audrą, o tam kad pridėtų daugiau spalvų mano saulėlydžio dangui sako Rabindranatas Tagorė".Aišku,su malonumu rūpiniesi vešinčiais rožynais savo namo,šviesmečiais nutolusio nuo likusios visuomės,kieme. Savaitgaliais vaikštai į klasikinės muzikos koncertus...Maler'is,SaintSaëns,Scriabin'as...Cho pin'as,Rachmaninoff... Laikui nepavaldu.Vakarais tirpsti savo minčių ir dienos įspūdžių oazėje,keliesi,vėl iš naujo,maloni monotonija. Nuoširdžiai tikiuosi,viliuosi,ŽINAU,kad skaitydama šį laišką džiaugiesi,esi labai laiminga,kaip visada laisva,nepriklausoma ir nenuilstamai ieškanti.Visada prisimink:"Kas žino dėl ko,tas gali išgyventi bet ką".
prieš aštuonerius metus(2012 02 06)
Monika - vienintelė ir nepakatojama