Labas, čia rašo Gintarė iš praeities. Turbūt dar pameni mano amžių, paprasta mergaitė, galbūt neišsiskiria niekuo, galbūt dar turi paieškoti giliai savęs, ir galbūt dar nežino ko nori. Galbūt, tu ateitį gavusi tą laišką, jau žinosiu atsakymus į šituos klausimus, nes visi prasideda abejingumu, galbūt.. Na va, turėčiau papasakoti apie save, nes aš praeityje manau, kad galbūt esu primiršus nuostabiausius įvykius, kol kas mano gyvenime. Pradėti, neįsivaizduoju kaip.. Iš tikro keistai rašyti sau laišką, bet juk įdomu, o man patinka naujovės. Na, šiandien, įprasta diena. Ruošiamias kaip ir kiekvienais metais rugsėjo pirmai. Turėčiau paminėti, kad eisiu į kitą mokyklą, tai yra Vydūną. Šįkart galbūt yra šiek tiek kitaip. Tėvai skiriasi. Na turėtu skirtis. Finansiškai, nebėra to peties. Mama turi mus globoti abi, su Karolina. Ateitį tikiuosi jie išsiskyrė, na bent jau aš taip norėčiau. Atrodo gyvenimas, lyg ir skiriasi kažkuo nuo kitų, bet ir kiti turi problemų. Justė, praeitį ir tikiuosi dabar ateitį, mano geriausė draugė, turi tėvus kurie pykstas. Sunkus jos gyvenimas, gal sunkesnis už mano, bet dabar ne apie ją. Laiško pradžioj, parašiau, kad rašusiu apie nuostabiausiu įvykius, juk ateitį skaitydama laišką norėčiau džiaugtis, o ne verkti, bet turbūt, nežinosiu džiaugsmo, jei nepažinsiu skausmo. Turbūt džiaugsmas, greičiau išblėsta negu skausmas. Jis tupi širdį, vis primindamas, apie tą skaudų įvykį. Štai, esu Gintarė, man 15 metų, mintys visos sukasi galvoje, o čia tik trupinėlis, mano paaugliško gyvenimo, turbūt, mintys išsidėsčiusios netilptų, net į penkis ar šešis tokius laiškus. Išsplėsti nenoriu, bet visgi norisi parašyti bent kai ką įdomaus. Tai ir tiek, kas svarbiausia.
Myliu, bučiuoju, aš. xoxo P.S. Su gimtadieniu, brangute !