Labas,
Turbūt nustebai, gavusi ne ranką rašytą, o spausdintą laišką, ar ne? Taip yra todėl, kad šis laiškas iš praeities, rašiau jį prieš 5 metus nuo šios minutės, kai Tu jį skaitai. Geras, ką? Jeigu jį skaitai, vadinasi pasaulio pabaigos 2012m nebuvo :D Naa, tai kaip Tavo gyvenimėlis? Tikriausiai seniai matėmės... Ar Tu vis dar Anglijoj? Ar grįžai į Lietuvą jau pabaigusi studijas? O gal išvykai dar į kitą vietą? Gal į Afganistaną ar Iraką, padėti vietos vaikams (kaip kažkada svajojai)? Ką gi, yra kaip yra. Geriau papasakosiu, kaip buvo prieš 5 metus, kai mokeisi dvyliktoj klasėj ir jau ruošeisi išvykti studijuoti į Angliją. Dar draugavai su tokiu Tomu (ar vis dar draugauji? o gal jau susituokėt?) na, o aš dirbau naktimis ir studentavau VDU, ir vis sakiau, kad tos studijos ne man. Norėjau į Angliją, į kriminalistiką. Įdomu ar išvažiavau.. Kaip keista kalbėti apie dabartį būtuoju laiku! Rašau šį laišką ne šiaip. Rašau jį su viltimi, kad dabar, kai skaitai, mes vis dar bendraujame. Prieš penkerius metus mes jau nebebuvom tokios geros draugės kaip anksčiau, iškart po stovyklų. Taip nutinka, kai žmonės auga ir pradeda planuoti savo gyvenimą. Jiems nebelieka laiko tuščiai sėdėti su senais draugais kur nors kieme ant šaligatvio ir gliaudyti saulėgrąžas. Jei mes vis dar bendraujame, parašyk man, kad gavai šį laišką, man bus įdomu sužinoti. Jei nebendraujame... Ką gi, pats metas prisiminti senus laikus. Parašyk man, būtinai reikia susitikti suvalgyti ledų, kaip senais gerais laikais. Žinau, kad giliai širdyje, dar nesi tokia suaugusi, kaip kad žmonės būna. :) Artėja tavo gimtadienis. Grįžk į Lietuvą, bent kelioms dienoms. Susitik su senais draugais. Jei jie buvo tikri draugai, jie niekada Tavęs nepamirš.
Su meile,
Karolina P.