Labas, Gabija. Rašau tau laišką 2013 metais, kovo 3 dieną.Turėtum gauti šią žinutę kai busi dvyliktokė, tiksliau, turėtum būti baigus dvylika klasių ir džiūgautum, kad visas tas mėšlas baigėsi ir prasidės naujas etapas.Manau, kad dabar tu šypsaisi. Tiesiog stovi, skaitai ir šypsaisi. Garantuoju lauki visiem pasipasakot kokia kvaila buvai kai tau buvo 15 metų, ir trokšti pasijuokti su visais. Jei tu vis dar taip nori padaryti, tai gerai, nes išlikai tokia, kokią tave įsivaizdavau ir norėjau kad tokia būtum. aš labai tikiuosi, kad tu vis dar nori būti gydytoja, o gal net ir chirurge, nes jei ne tai galvą nurausiu!!! Visada prisimink, kad tavo gyvenimo tikslas yra gelbėti gyvybes. Aš tikiuosi, kad bent vieną gyvybę tu jau esi išgelbėjus? Prašau prašau prašau, pasakyk, kad taip...
Viliuosi, kad esi optimistė kokia esi dabar. tikiuosi, kad tavo sveikata puiki ir atrodai pritrenkiančiai. Esi protingiausia visoj mokykloj ir vidurkis nebuvo nukritęs žemiau 9. Manau, kad vėl nusikirpai kirpčius, o plaukus patamsinai. Tikiuosi turi dar visus dantis ir gali taip pat plačiai šypsotis kaip ir dabar. Vis dar mėgsti rengtis gražiai ir dažytis. Tu turbūt turi teises ir varinėji su kokiu opelį. Tikiuosi nerūkai, nes jeigu taip tai tu šlykšti, kaip ir ta derva ant plaučių. Gal jau susiradai koki kakalį? Taip pat tikiuosi, kad ir jis nerūko ir yra protingas. O kaip šeima? Mama ir tėtis tikriausiai tokie pat. Martynas dirba kokiam autoservise ir metė motokrosą. Daiva ištekėjo ir tikrai nemanau kad supa savo vaikelį, tai būtų per daug greit. Lina ir Almis puikiai augina jau antrą berniuką.
O dabar jei miriau ir šį laišką skaito mano artimieji, tai tikiuosi kad neliūdit, nes aš jus labai myliu. O jei buvo sąlygos ta tikiuosi atidavėt mano organus kitiem. Prašau, niekada neliūdėkit! Myliu! <3 ;* Sėkmės :)