Laba diena, gerb. panele, rašau laišką pirmojo rugsėjo TL dvidešimt šeštą, pavadinčiau ją, "miego, valgymo ir tinginystės" dieną.Dieną be laikrodžio.Kopūstinių blynų dieną. Per šį mėnesį mano eksperimentų kiekis tema "pusryčiai pietūs vakarienė" padvigubėjo.Ką aš čia veikiu - mokausi pagal pernelyg sudėtingai skambančią "LA in SC" programą, tikiuosi, skaitydama dabar negalvoji "na ir naivi buvau bevažiuodama tuomet tolyn".Kodėl norėjau, kad laišką gautumei dabar - ogi gal jau apsigynei savo bakalaurinį darbą, o gal visai ne už ilgo ginsi?Nepasiduok, esi tvirta o dar ir mandra. Mano nuomone, šiuo metu(2011) net kiek per daug mandra. Tiesą sakant, labai jau tikiuosi, kad dabar esi mažiau garbėtroška ir paprastesnė savimyla.:) Man iš ties šito laiško labiau reikėjo kaip paskatinimo pamąstyti apie savo tikslus ir prioritetus, nes negaliu kasdien tik valgyt juoktis ir miegot.Ir dar galvoti apie tai ar ką sutiksiu per Kalėdas ar bus linksma ir ar šoksim mes.Gi dabar man kaip tik toks metas.Atsirado šokėja.Tikiuosi, vis dar mėgsti kai niekas nemato pasibūti sau balerina.Taip. Bet kaip matau tai patapo tiesiog savianalizės seansu ;D. Mano tikslai.Susirasti tikslą.Dabar kaip tik peržiūrinėju kokius modulius galiu rinktis. Ir vis vien mane kaip niekad vilioja tas HE ir RM.Skamba lyg lengvas gyvenimas, aš gi juokauju.Mano vyras bus lietuvis bet dar ne dabar. Svarbiausia ir visai be juokų - rašau šitą kuo labiau nuasmenintą laiška(jį gi skelbs viešai, o ką gali žinot kas ras) tuo metu, kai esu labiausiai susimąsčiusi dėl šio bei to labai asmeniškai svarbaus: brolio-sesers ir draugystes ryšių...gyvenimas. Kaip nepaleisti tų žmonių, kurie brangūs ir toli? Smulkmena- tikiuosi dabar savo oda esu patenkinta, gi tai amžiaus svajonė! Myliu savo šeimą, giminę, draugus, savo miestą myliu. O dabar - marš tikslų brėžti.! Pirmas - susidėlioti dienotvarkę.Nurimk, viskas bus gerai. Pirmyn!