Mielas, Kest'aime,
koks nuostabus ir aistringas gyvenimas - šiandien atsikėlėmė vakare, lėtai siurbčiojom kavą, tavo liežuvis trenkia kava ir cigaretėm, o tavo rankos triušiais ir pipirais, fokusinike, kepsnių macavotojau. Čia 2011 metai, mes turime dvi kolonas, du kilimus, keturis langus, turim gaidį, zuikį ir panką arklį ant virtuvės spintelių, turim juodą pieštuką mano akims, turim tris mano prakąstus obuolius ir marmurinę šventą mergelę. Mylimų simbolių kambariai, Savanoriuose. Myliu čia kėdę, kilimą, stalą, kriauklę etc.
Mylimasis, nešioju safyrus ant piršto, tu atvažiuoji, mes sudedam drabužius ant grindų, aš įsikoriu į tave ir įsibraunu į tave ir tada tu sakai, kad "eini iš manęs dėl proto".
Tokia kaip aš (2011 metų). Sklandau po senamiestį, einu iš vyninės į vyninę, laukiu tavęs, labai laukiu, tada sudedam drabužius ant grindų, tada pasikviečiam svečių, tada visi rūko, mes pasakojam apie meilę ir žydus, tada visi klauso, tada visi pavarto "Žydų šimtmetį", tada apžiūri mūsų toršeros kutus, tada jie išeina, tada mes sudedam rūbus ant grindų, tada aš spardausi, muistausi ir prašau atsigerti.
Sakau, gal nori šiandien ant kalnų su manim palakiot? Mano gimtadienis, mylima skarelė palakiot nori. Jei ne, kaip visad - purtysiu iš peties ir sakysiu kaip leitenantas "kelkis ir eik". Ir visai nesvarbu, kur nueisim.
Mylimas, tikrasis.
mirtingoji Akvilė Ži, erelė pilkoji. 2011 10 18
Post scriptum. Jei kartais dingtų šio laiško vaizdas ir garsas, pats suvaidink.